deimentas

deĩmentas sm. (1) 1. žr. deimantas: Pirksiu brolužėliui aukso dalgužėlį, deimento pustyklužėlę JV123. Davė jam tėvas deimento skiltuvuką BsPIII162. Cidabras baltas, auksas geltonas, deimentužis raudonas, deimentėlis raudonas JD339. | Kur tėvelis deimentėlis? d. 2. tokia gėlė: Rūtelės žydėjo, deimentėliu kvepėjo J.